Socialiniai tinklai visiškai pakeitė žmogaus kasdienybę – dažnas čia publikuoja kone viską: nuotraukas vonioje, bare, parduotuvėje ar net tai, ką valgo ir ką skaito. Psichologai juokiasi, kad šiomis dienomis daugelis pradėjo turėti du gyvenimus – tą, kurį rodo socialiniuose tinkluose, ir tą, kuris lieka feisbuko užkulisiuose. Štai taip atrodo šių dienų žmogaus realybė, kuri prieš šiek tiek daugiau nei dešimtmetį nebuvo net įsivaizduojama.
Londone gyvenanti psichologė Jolanta Bogužienė tikina, kad žmogaus norą transliuoti savo asmeninio gyvenimo detales į socialinius tinklus nulėmė psichologiniai ir socialiniai faktoriai. Nors šis noras atrodo atsiradęs tik dabar, taip būdavo visais laikais – tereikia prisiminti, kodėl buvo rašomos autobiografijos, piešiami paveikslai, kurie būdavo kabinami matomiausioje namų vietoje. Tiesa, šiomis dienomis asmeninis gyvenimas rodomas kur kas platesnei auditorijai.
„Žmogaus elgesį, nuotaikas ir mąstymą nulemia smegenyse esančios aktyvios biologinės medžiagos, tokios kaip dopaminas, seratoninas, endorfinas ir kitos. Vos gavus dėmesio dozę išsiskiria hormonas endorfinas ir žmogus jaučia malonumą. Tuomet norisi to malonumo dar ir dar“, – priežastis, kodėl taip smagu dalytis savo gyvenimu su kitais, vardija psichologė.
Kaip tikina J. Bogužienė, nors socialinių tinklų negalima nušviesti vien teigiamame kontekste, bet ir negalima nulinčiuoti. Kiekvienam žmogui būtinas socialinis pripažinimas ir dėmesys, todėl dėmesio siekimas socialiniuose tinkluose, jei jis sėkmingas, didina pasitikėjimą savimi ir suteikia laimės jausmą. Vis dėlto, jei lūkesčiai yra per dideli, tuomet galima susidurti su nerimu ir liūdesiu.
Jolanta Bogužienė© Asmeninis albumas
Neurotiškos asmenybės
Nagrinėdami šių dienų tendencijas, psichologai pastebi, kad šiuolaikinė karta yra labai susikoncentravusi į save. Tą aprašė ir amerikiečių žurnalistas Džoelis Steinas, ilgą laiką nagrinėjęs skirtingų kartų atstovus. Dž. Steinas pastebėjo, kad narcisizmas bei narcisistinis asmenybės sutrikimas kartai, perkopusiai per dvidešimtmetį, būdingas tris kartus labiau nei jų seneliams. Pasak jo, jaunoji karta yra linkusi manyti, kad pasaulis sukasi tik aplink juos, o jei aplinkiniai atsisako patvirtinti jų išskirtinumą, jų savivertė yra pamažu žlugdoma.
Panašias tendencijas įžvelgia ir psichologė J. Bogužienė, tikindama, kad pastaraisiais metais savo praktikoje dažniau susiduria su neurotiškomis asmenybėmis. Čia moters akys krypsta į socialinius tinklus, kur dažnas jų vartotojas siekia kuo labiau pasireikšti ir parodyti tik teigiamą savo pusę. Toks noras, kaip tikina pašnekovė, yra artimai susijęs su saviverte.
„Socialiniai tinklai suteikė naują galimybę pasireikšti, o čia galime įžvelgti šiokias tokias narcisistines tendencijas – didelį norą parodyti save, atskleisti savo išskirtinumus. Vis dėlto socialiniuose tinkluose dažniausiai matome vien patobulintą gyvenimo vaizdą. Čia žmonės kelia tik tokias nuotraukas, kurios jiems patiems patinka, tokias, kurios atspindi, koks jis yra gražus, kaip jis šauniai atostogauja, kokį gerą daiktą turi. Tai kuria kur kas sėkmingesnio ir laimingesnio žmogaus įspūdį“, – apie šių dienų tendencijas šneka psichologė.
Jolanta priduria, kad socialinių tinklų išreipiama realybė šių dienų žmogui padaro meškos paslaugą – žvelgdami į, mūsų nuomone, sėkmingesnių, laimingesnių žmonių gyvenimus, pradedame save lyginti su įsivaizduojamu jų gyvenimo piešiniu, kuris iš tiesų gali stipriai skirtis nuo realybės.
„Žmonės linkę lyginti save su kitais: jei visi nieko neturi, tai ir jam nereikia. Jei visi skelbia, kad nuolat keliauja, kelia nuotraukas iš šiltųjų kraštų, tai automatiškai ir man to norisi. Tokie socialiniai palyginimai, kai lyginiesi su idealizuotu, o ne tikruoju žmogaus gyvenimu, gali išprovokuoti nusivylimą savimi ir savo gyvenimu“, – tikina specialistė.
Čia J. Bogužienė pabrėžia, kad žmogus iš prigimties yra linkęs konkuruoti, o šiomis dienomis visai nesunku lygintis ne tik su savo pažįstamais, bet su visu pasauliu. Tokiu būdu kasdien patiriama įtampa tik didėja.
„ Žvelgdami į, mūsų nuomone, sėkmingesnių, laimingesnių žmonių gyvenimus, pradedame save lyginti su įsivaizduojamu jų gyvenimo piešiniu, kuris iš tiesų gali stipriai skirtis nuo realybės.
Būti mėgiamu
Šiomis dienomis psichologai vis dažniau kalba apie priklausomybes nuo medijų ir socialinių tinklų. Panašu, kad ne veltui – Amerikos „Emarketer“ mokslininkų tyrimai rodo, kad kiekvienais metais socialiniuose tinkluose praleidžiamas laikas vis ilgėja. J. Bogužienė tikina, kad priklausomybė socialiniams tinklams susijusi su dopamino išsiskyrimu, kuris taip pat vadinamas malonumo hormonu.
„Kaip tai veikia, pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Pavyzdžiui, paviešinus nuotrauką socialiniuose tinkluose ir sulaukus teigiamų reakcijų iš karto pasidaro geriau. Būtent todėl yra nuolat tikrinami telefonai. Taip laukiama reakcijų.
Bet jei netyčia nutinka taip, kad tų reakcijų mažoka arba jų nėra, tuomet iš karto kyla nerimas ir negatyvios mintys, kad kažkas su manimi negerai arba jau aš kažką darau ne taip“, – apie šių dienų savivertės klausimus kalba psichologė.
Čia psichologė šypteli, kad į gyvenimą besiveržiant socialiniams tinklams, dera prisiminti populiarų posakį – „Gyvenime svarbu viskas, bet tik tiek, kiek tai sureikšminame“.
Keičiasi bendravimas
Nors rodos, kad socialiniai tinklai sujungia žmones iš tolimiausių pasaulio kampelių, vis dėlto technologijos keičia komunikacijos supratimą ir žmonės ima prarasti gyvo bendravimo įgūdžius. Psichologė J. Bogužienė pastebi, kad socialiniai tinklai ne tik pakeitė bendravimo normas, bet ir gerokai apkarpė kalbos įgūdžius.
„Pastebiu, kad šiomis dienomis daugeliui tampa sunku išreikšti savo mintis ir pojūčius. Būna net tokių atvejų, kai žmonės nori konsultacijas vesti raštu, internete. Esą jiems taip lengviau išreikšti save. Tuomet jie naudojasi šypsenėlėmis ir kitais jaustukais, kurie perteikia jų išgyvenimus. Tuo labiau, tuomet nematai su tavimi bendraujančio žmogaus, tad ir drąsos reikštis būna kur kas daugiau. Vis dėlto aš visuomet skatinu gyvą, realų bendravimą“, – šypteli ji.
J. Bogužienė pataria pernelyg nesureikšminti socialiniuose tinkluose paskelbtų įrašų ar įkeltų nuotraukų populiarumo, o didesnį dėmesį skirti realiam bendravimui. Pasak jos, yra begalė būdų išvengti neigiamų pasekmių, kurias gali sukelia socialiniai tinklai, tereikia nusistatyti ribas.
„Ir, žinoma, kuo daugiau skaityti. Taip ne tik mažiau praleisime laiko socialiniuose tinkluose, bet ir praturtinsime savo kalbą, sužinosime naujų dalykų ir praplėsime akiratį“, – tikina pašnekovė.
Aciu jog skaitote!
Pagarbiai,
Jolanta Boguziene – Vilties Oaze Ikureja.